sveikinimai

„Juk visų nemaloniausias yra tas, kuris po nuolankumu slepia savo puikybę.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 175 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

„Ką tie žmonės daro! Jie nevertina tų, kurie gyvena kartu su jais, o patys be galo stengiasi, kad būtų vertinami ainių, kurių niekada nematė ir nematys. Tai yra tas pat, kaip liūdėti dėl to, kad protėviai tavęs nešlovino.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 74 p.)

(+1 Įvertinimas, 1 Balsų)

 Loading ...

„Manau, jog daugelis būtų pasiekę išmintį, jei nebūtų manę, kad jau yra pasiekę…“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 57 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

„… išmanantis žmogus visada vengia to, kas per daug ir per mažai, o ieško ir pasirenka vidurį…“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 91 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

„… nėra jokio skirtumo, ar žmogus jaunas dėl amžiaus, ar dėl nesubrendusio būdo, nes šį trūkumą lemia ne metai, o taikad jauni žmonės pasiduoda jausmams ir jų skatinami siekia savo tikslų. Tokiems žmonėms, panašiai kaip ir nesusivaldantiems, pažinimas yra nenaudingas. O tiems, kurie savo siekius ir veiksmus rimtai planuoja, pažinimas būna didžiai naudingas.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 65 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

„Tas pats žmogus negali būti kartu ir supratingas, ir nesusivaldantis.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 202 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

„Jei sugebėjimas nustebti yra išminties pradžia, tuomet ši tiesa labai lūdnai apibūdina šiuolaikinio žmogaus išmintį. Nepaisant aukšto raštingumo lygmens ir visuotinio švietimo privalumų, mes praradome sugebėjimą stebėtis.“ (Erich Fromm. Pamiršta kalba. Vilnius: Vaga. 2008 – 11 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

“Išlaidumas kelia netvarką, taupumas skatina paprastumą. Paprastumas geriau už netvarką”. (Konfucijus. Pašnekesiai. Vilnius: Tyto alba. 2004, 106 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

„Vyro ir žmonos draugystė kyla iš prigimties. Mat žmogus iš prigimties labiau yra linkęs gyventi dviese negu valstybinėje bendrijoje – tuo labiau kad šeima yra pirmesnė ir būtinesnė negu valstybė, o gimdyti vaikus būdinga visiems gyvūnams. Tačiau kiti gyvūnai poruojasi tik tam, kad atsivestų palikuonių, o žmonės gyvena bendrai ne tik tam, kad gimdytų vaikus, bet ir kad tenkintų kitus kasdieninio gyvenimo poreikius. Čia jau iš karto yra darbo pasidalijimas: vyro darbai kitokie negu moters. Todėl suėję į draugę jie vienas kitam padeda. Taigi šita draugystė teikia ir naudą, ir malonumą, o jei abu [ir vyras, ir žmona] geri, tai draugystė grindžiama dar ir dorybe. Ir vienas, ir kitas turi savo dorybę, ir tuo jie džiaugiasi. Vaikai juos tvirtai susieja. Todėl bevaikiai sutuoktiniai pasidaro vienas kitam svetimi. Juk vaikai yra abiejų bendras turtas – jie ir palaiko tą ryšį. O atsakyti, kaip sugyventi vyrui su žmona ir apskritai draugui su draugu, – tai tas pat kaip atsakyti, kaip įgyvendinti teisingumą. Juk ne tas pats teisingumas bus draugo santykiuose su draugu arba su svetimu, arba su bičiuliu, arba su mokyklos draugu.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...

„… per tūkstančius negarbių užropojusius į mėgavimosi garbe būseną, staiga išnyra apgailėtina mintis, jog jie vargo dėl užrašo ant kapo…“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 117 p.)

(Nėra įvertinimų)

 Loading ...