12.15.08
Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažų, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas į gera


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Ant Tavo gyvenimo kelio Lai byra gražiausi žiedai. Iš jų pasirinki tik vieną, Kuris Tau žydės amžinai.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Linkiu, kad tavo akys skausmo nematytų, Ir lūpas puoštų šypsena gera. O jei skaidrus lašelis į skruostą nukristų, Linkiu, kad tai būtų tik džiaugsmo ašara tyra.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Būk išdykęs padangių drugys, Būk upelis, tiltas ir kelias, Būk padangės melsvos vyturys, Būk diemedis girioje žalias. Būk tu sailė, vėjas, dangus, Būk plačios padangės mėlis, Būk tu pagaliau žmogumi, Tik nebūki niekada šršėlis.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Jaunystė – juoko pilna, Jaunystė – tai daina. Jaunystė – meilės pasaka, Tik nuostabiai trumpa.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Gyveni ir mokaisi kas dieną, Bet gyvent nemoki ir gana. Dvelkia, dvelkia mėnesiena Be naudos sudužusi diena. O gyventi duota mums tik kartą, Tiktais kartą perdega širdis. Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų, Jau už lango nyksta praeitis. Neatleis dienų, kurias su vėjais Prašvaistei be atgarsio kely. Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs Apie mažą laimę nuošaly.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Tik jūs negeskit žvaigždės – Su širdimi suraskite į tolį bendrą taką. Gyvenimas – nemirštanti giesmė, Ji ir pro skausmą apie laimę šneka.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Skubėdami prarandam ir išmėtom, Ir nepamatom skrisdami dvasia Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga, Į pačią širdį priekaištą ar dūrį – Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom ir praėjom, Ir jau nepataisysi. Per vėlu.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui
12.15.08
50 medžių – dar ne miškas,50 lašų – dar ne jūra, 50 metų – dar ne visas gyvenimas.


(Nėra įvertinimų)

Loading ...
Siųsti draugui