Vestuviniai sveikinimai
10.13.08
MokÄ—kit gimti kas dienÄ…, kas sekundÄ™
Ir savyje išsaugoti kitus,
Tegul pro šalį dienos nepradunda,
Te jos ilgesnės būna už metus..
10.13.08
MokÄ—kit gimti kas dienÄ…, kas sekundÄ™
Ir savyje išsaugoti kitus,
Tegul pro šalį dienos nepradunda,
Te jos ilgesnės būna už metus..
10.13.08
Kai paukÅ¡Äiai gers dangaus žydrynÄ—s gaivÄ…,-
MylÄ—kit vienas kitÄ….
Kai viesulai ims siausti
Ir negandom dangus pajuos,-
Laikykit vienas kitÄ….
Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,-
Matykit vienas kitÄ….
Kai džiaugsmas degs,
Ar skausmas maus Jums širdį,-
GirdÄ—kit veinas kitÄ….
10.13.08
Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui
Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją,
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusÄ—ja…
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbÄ—kite, ir ginkite viens kitÄ….
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jūs šitų žmonių
Kurie Jums laimÄ—s ir sÄ—kmÄ—s linkÄ—jo,
Kurie Jums širdį nešė dovanų
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylÄ—t tvirtai viens kitÄ…,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais,
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilÄ—s ir ramybÄ—s spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erÅ¡kÄ—Äiai dygÅ«s,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylÄ—site viens kitÄ…,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus
Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukÅ¡Äiai neÅ¡a saulÄ™ ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netruks Äia saulÄ—s,
PaÄių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
PadÄ—ti Jums ant virpanÄių delnų.
10.13.08
Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždÄ—s Å¡vieÄia du kartus ryÅ¡kiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
10.13.08
Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lÅ«pas buÄiniu Å¡velniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitÄ…, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukÅ¡Äiai lizdÄ…,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.
10.13.08
Tegul ant jūsų bendro kelio
Žiedai gražiausi pražydės.
O sutuoktuvių proga linkim
abiems Jums laimÄ—s didelÄ—s
Tegul vienos širdies plakimą
Kita širdis visad išgirs.
Jeigu jau suvedÄ— likimas
Tegul jau niekad neišskirs.
10.13.08
Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami
O meilÄ—s kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir jį tik pats surast gali.
Sunku , oi būna!Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugÄ… saugojant kely.
Gyvenkite abu kaip žmonės,
NesusmulkÄ—jÄ™, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvÄ—s, lig gilios.
Å ypsokitÄ—s abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
10.13.08
JÅ«sų rankos sujungtos bendram gyvenimui, JÅ«sų Å¡irdys sujungtos vienai laimei kurti. TodÄ—l visų dienų ir metų bÄ—gyje, JÅ«s saugokit viens kitÄ… kaip didžiausiÄ… turtÄ…. Ir eikite per žemÄ™ tiesÅ«s ir laimingi, Neklupdami prieÅ¡ audrÄ…, nelinkdami prieÅ¡ vÄ—jÄ…, Tegul takuos obels žiedai Jums sninga, Tegul kelius Jums spinduliais nusÄ—ja… Ir saugokite židinį bendros ugnies, Kad vÄ—jai svetimi neiÅ¡blaÅ¡kytų.
10.13.08
Pasukot Å¡iandien jÅ«s į naujÄ… keliÄ…, kur pilna džiaugsmo ir liÅ«desio dienų, bet nieks užtemdyti negali dviejų galingų mylinÄių Å¡irdžių. Tas kelias ilgas ir į priekį Å¡auks jus. JÅ«s eisite ilgai labai ilgai.., o kai bus liÅ«dna nuotaika praskaidrins mažų vaikuÄių Å¡velnÅ«s ir linksmi balsai. Linkiu, kad niekad neiÅ¡blÄ—stų jÅ«sų mylinÄių Å¡irdžių ugnis,kad niekad neužgestų jÅ«sų sukurtas Å¡eimos židinys.
10.13.08
MylÄ—kite viens kitÄ… iÅ¡ Å¡irdies, Ir gelbÄ—kite, ir ginkite viens kitÄ…. Tiktai išėjÄ™ į gyvenimo kelius, JÅ«s neužmirÅ¡kit Å¡ito kraÅ¡to. Kuriam užsiauginote sparnus, Kuriam pažinot meilÄ—s raÅ¡tÄ…. Ir neužmirÅ¡kit jÅ«s Å¡itų žmonių Kurie Jums laimÄ—s ir sÄ—kmÄ—s linkÄ—jo, Kurie Jums Å¡irdį nešė dovanų Ir į svajas įpynÄ— Nemuno vÄ—jÄ…. Mes linkime mylÄ—t tvirtai viens kitÄ…, Ir drÄ…siai žengti gyvenimo keliais, Sukurti gražų ir saulÄ—tÄ… rytÄ…, Su meilÄ—s ir ramybÄ—s spinduliais. Juk kartais bÅ«na ir takai nelygÅ«s, Ir apsiniaukÄ™s rudenio dangus. Ir kartais žodžiai, lyg erÅ¡kÄ—Äiai dygÅ«s, Užtemdo tai, kas buvo taip brangu. Bet kai tvirtai mylÄ—site viens kitÄ…, Ir gerbsite viens kito troÅ¡kimus, Tai laimÄ— nekviesta ir nepraÅ¡yta, Kasdien pabels į Judviejų namus.