Meilės žodžiai
12.29.08
MeilÄ— (…) atneÅ¡a tik Å¡viesÄ… ir laimÄ™.
Visos kanÄios, suverÄiamos meilei,
neturi nieko bendro su meile.
MÅ«sų kanÄios – tai mÅ«sų iÅ¡didumas,
pavydas ir savininkiškumo aistra.
(B. GrebenÅ¡Äikov)
12.29.08
MeilÄ— (…) atneÅ¡a tik Å¡viesÄ… ir laimÄ™.
Visos kanÄios, suverÄiamos meilei,
neturi nieko bendro su meile.
MÅ«sų kanÄios – tai mÅ«sų iÅ¡didumas,
pavydas ir savininkiškumo aistra.
(B. GrebenÅ¡Äikov)
12.29.08
MeilÄ— yra laisvÄ—s gÄ—lÄ—.
Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilÄ—s niekada nepagaus..
Meilė žydi tik tada, kai nieko nereikalaujama.
MeilÄ— vysta, kai su kuo nors lyginama.
(Džaneta Reinvoter)
12.29.08
MeilÄ— kantri, meilÄ— maloninga,
Ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
MeilÄ— niekada nesibaigia.
(Å v. Paulius)
12.29.08
Trim dalykais pasižymi žmogus:
Siela, protu ir kūnu.
Sielos trauka gimdo draugystÄ™,
Proto trauka – pagarbÄ…,
KÅ«no trauka – geismÄ….
Susijungus visoms trims gimsta
MeilÄ—..
12.29.08
Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepianÄių
Medum korių.
Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą-
AÅ¡ pasitiksiu
Lauko varpeliu.
Jei tau manęs reikės,
Paklauski upÄ—s,
Kuri bangelÄ—
Nešasi mane.
Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupus
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.
Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų-
Matai tą debesėlį
Tolumoj?
Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj.
12.29.08
Jei atverÄiau savo Å¡irdį,
PaslaptingÄ… knygÄ… tau,
Tu nepatikėtum žodžiais,
Kad tai skirta tau..
BegalybÄ— myliu,
Rasi tu joje,
Kurie skirti tik tau..
Žodis, jis pasako viską,
Kita galima išbraukti,
Bet šito mano širdyje,
Neišplėši meilės tau,
Žodžio myliu..
12.29.08
Kai mastau apie tave
Atgyja mano jausmai
Kai mastau apie tave
Aš šoku lengvai, lengvai.
Kai pamatau tave
AÅ¡ noriu pribÄ—gti.
Kai pamatau tave
Nenoriu niekur skubÄ—ti.
Ir kai pabundu sapne
Viskas ima aiškėti.
Suprantu aš tada
Praradau tik tave.
Jausmai man liks
Niekur nedings.
Džiaugsmo ašaros veide
Nuolatos primins tave.
12.29.08
Tu toks, kurio man labai reikia..
Tu toks, kuris man labai daug reiškia..
Tu toks, be kurio aš negaliu gyventi..
Tu toks, apie kurį negaliu nustoti galvoti..
Bet kartais Tu būni toks, kad aš nebegaliu šypsotis..
Ir tie Tavo skaudūs žodžiai.. ir tie tavo šalti judesiai..
Bet koks tu bebūtum, žinok,
Visuomet man būsi brangiausias..
Ir as Tave visada labai labai mylÄ—siu..
12.29.08
Tik keli žodžiai yra mano Å¡irdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jauÄiu. AÅ¡ jo paaiÅ¡kint negaliu, nes net pati nesuprantu, taÄiau žinau, kad Å¡is jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu paraÅ¡yti, taÄiau nežinau, kaip pavyks, nes Å¡itÄ… jausmÄ… sunku net apsakyt: lyg vasarai atÄ—jus praÅ¡vinta mana Å¡irdis vos iÅ¡girdus tavo balsÄ…, tuomet ir Å¡ypsena papuoÅ¡ia mano veidÄ…, o žalios akys siunÄia tau žvilgsnį nuo Å¡irdies. LÅ«pos nori tik tavųjų, bet jos toli, todÄ—l siunÄiu oro buÄinukÄ… per linguojanÄius medžius, oÅ¡ianÄias bangas. Galbut tu tas, kurio aÅ¡ laukiau taip ilgai, galbÅ«t aÅ¡ nepaleisiu tavÄ™s niekada, galbÅ«t tie jausmai suriÅ¡ mus ilgam. Å irdžiai neįsakysiu ir jausmo neiÅ¡vysiu, todÄ—l Å¡irdelÄ— mano liÅ«di, nes neturiu tavÄ™s Å¡alia tamsiom naktim, ankstyvais rytais, neturiu tavÄ™s Å¡alia, nors Å¡irdelÄ— mano Å¡aukia, bet dÄ—ja.. Nežinau už kÄ…, kodÄ—l, iÅ¡ kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano Å¡irdį, nes ji nori tik tavÄ™s! Nežeisk, neskaudink mano Å¡irdelÄ—s ir ateik! AÅ¡ lauksiu taves dienÄ…, naktį – lauksiu ilgai, tol, kol pamatysiu tave. Nežeisk, nes žinau, kad tu tik vienas jÄ… gali pagyditi, o aÅ¡ net nežinau, kas tai per jausmas. GAL TU ŽINAI?
12.29.08
Kiek kartų mes buvom laimingi,
TiesÄ—m rankas į Å¡vieÄianÄiÄ… saulÄ™.
Į dangų su šypsena žvelgėm
Ir rankas suglaudÄ™ laikÄ—m.
Kiek kartų mes buvom pavargę
Ir akys mūsų jau merkės.
Galvojom, kad reikia gyventi
Ir sunkų laiką kartu ištverti.
Kiek kartų ašaras liejom,
SlÄ—pÄ—m savo akis.
Viens kitą su panieka šaukėm
Ir norėjom nebūti išvis.
Kiek kartų mūs širdys šaukė,
Kartojo žodį atleisk.
TaÄiau beržynai jau nebeklausÄ—
Ir vÄ—jais paleido svajones visas.
Kiek kartų klaidas dar darysim,
Kartosim diena iš dienos.
Nutilusios širdys akmenimis paliko
Nejutusios viena jau kitos.