DraugystÄ—s sveikinimai
12.18.08
Ir tavo langas – vis dar uždarytas
Man spindi mūsų vasaros ugnim
Tavim prasideda kiekvienas rytas,
Ir visos naktys baigiasi Tavim.
12.18.08
Ir tavo langas – vis dar uždarytas
Man spindi mūsų vasaros ugnim
Tavim prasideda kiekvienas rytas,
Ir visos naktys baigiasi Tavim.
12.18.08
Išsiskiriant
širdį nudiegia
Jauni trumpam susitinkam.
O vakaro saulÄ— -
Ant bÄ—gių …
Kaip tikslas,
Kuriuo gyveni.
Taip noris gyventi pasauly,
IlgÄ—tis,
į mylimą lėkt
SkubÄ—ti nuo saulÄ—s
į saulę skubėti
Ir …
Jos nepasiekt.
12.18.08
Juos regime, kada ramu ir saulė žiba.
O kad galeÄiau aÅ¡ tikÄ—t, neabejoti,
Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti
Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau,
Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.
12.18.08
Kaip dažnai mus vadina išdykėliais
Kaip dažnai mus vadina keistais.
O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm
Ir vadinam viens kita draugais.
12.18.08
Kur tu miela ..? Praverk Å¡iÄ… naktį gryÄiÄ…
Surask ta paÄiÄ… žvaigždÄ™ ant dangaus.
Gal aÅ¡ ten tavo pamatyÄiau
Blausiom akim užgÄ™stanÄio žmogaus.
12.18.08
Leista mylÄ—ti – tik neilgai
Leista buÄiuoti, tik atsargiai
Leista naudotis meilÄ—s jausmais
Bet tik su vienu, o ne su visais.
12.18.08
Linkiu Tau iÅ¡ tÅ«kstanÄio žvaigždžių
Viena paÄia ryÅ¡kiausiÄ…,
Linkiu Tau iÅ¡ tÅ«kstanÄio aÅ¡arų
Viena paÄia saldžiausiÄ…,
Linkiu Tau iÅ¡ tÅ«kstanÄio buÄinių
VienÄ… patį karÅ¡ÄiausiÄ…,
Linkiu Tau iÅ¡ tÅ«kstanÄio naktų
Viena paÄia ilgiausiÄ….
12.18.08
Naktis !
Sidabro į marias pripylė
Lyg pat akiraÄio
MÄ—nulio takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai
Ir mano širdis menesienoj plakas
AÅ¡ juos renku,
AÅ¡ noriu juos atminti
Tegul jie mano būtyje gyvena
Juk tu gali išeit,
Kitiems juos išdalint
Gal ir niekados nebusi mano
Man šie žodžiai liks
AÅ¡ jais tikÄ—siu
Juose keistu iliuzijų ieškosiu
Jei tu užmirši juos
Ar prisimint noresi
Ateik aš juos tau pakartosiu.
12.18.08
Nebijok žaizdų – jos užgyja
Nebijok skausmų …- jie praeina
Nebijok mirties – ji neiÅ¡vengiama.
Nebijok meilės, ji būtina.
Netgi usnys žydi, kvepia
Patikėk moku būt gera.
Susapnuok mane švelnia ir gražia
Gal tokios ir tikrovÄ—j nera.
Netgi akmenis lietus pratašo
AÅ¡ stipri ir kantri, patikÄ—k
Ir išsaugok gerumo nors laša
O tada jau praeik arba mylÄ—k.
12.18.08
PrabÄ—gs vaikystÄ— ir jaunystÄ—,
Pralėks ir metai mūs jauni,
Bet mes ilgam išliksim dviese,
Ir nepaliksim praeity.
PrabÄ—gs pavasariai saulÄ—ti
Ir vasaros žydės baltai,
PralÄ—ks ir rudenys audringi.
žiemužė mus apklos šiltai.
Tegul tik šviesios ramios svajos
Te lanko mus, kol mes šalia.