DraugystÄ—s sveikinimai
12.18.08
12.18.08
Del meilės nesvarstyk. Kokia iš to nauda ?
Gyvenk. Akimirka gyvenk. Gyventi – pareiga.
12.18.08
Esu ne toks, aistra aptemdÄ— mano veidÄ…
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, -
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.
Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ?
Gal draugauti aš nemokėjau
Juk meilÄ— buvo mums karti,
Bet juk šitaip jau išejo
Vadinasi buvome šalti
Negaila man, kad tavo akys melsvos
Negaila man, kad skiriasi keliai
Tik gaila, kad aš tave mylėjau
O meilÄ—s tos tu vertas nebuvai.
Manai aš seksiu, jei paliksi
Manai sakysiu “neik”
O ne, keliauk, geresnę radęs
MylÄ—k, nes dienos bÄ—ga greit.
Gal bus laikas, žydės sodai
Ir debesys slinks savaisiais keliais,
Kai susitiksim, tai pakalbÄ—sim,
O šiandien kalbamės laiškais.
12.18.08
Gal viena kartÄ… vakarui atÄ—jus
Tu toli nuklysi parko takeliu.
Tu palenkus galvą prie balto beržo
Tyliai ištarsi, kad mylėt sunku.
12.18.08
Geri draugai didžiausias turtas
Nes jų draugystė visuomet gera
žmogus gyvenime viską pamiršta,
O draugas draugo niekada.
12.18.08
Gyvenk ir saugok tÄ… draugystÄ™
Nes ji tokia, tikrai viena,
Sustok, jei Å¡irdis sako “klysti”
Nes klaida gali buti amžina.
12.18.08
Gęsta baltos liepsnelių lelijos,
Laiškuose gęsta meilė mana,
O širdy pasilieka žarijos,
Ir kažkur pasismaugia daina.
12.18.08
Iki pasimatymo !
Rytai nuraudo.
Iki pasimatymo -
Dangaus ugny.
Retai, retai,
Mes vienas kitÄ… matome,
Bet iki pasimatymo !
Ir buk rami.
Kartus likimas man ne svetimas -
Tu tą žinai
Išsiskyrimas man ne svetimas -
Keliai suves.
O skirta dalia rasime tik patys mes
Tad iki pasimatymo !
Ir lauk manęs.
12.18.08
Ilgesį sukėlė vakariniai vėjai
O mylėt išmokė saulė ir žiedai,
Bet aš nežinojau ir nesitikėjau,
Kad pasauly laimės skirta tiek mažai.
12.18.08
Ir dar viena diena -
Tai tarsi saulÄ—s laikrodis,
Lyg vieniša daina,
PavargÄ™ mes jos laikomÄ—s,
Pavargę mes užmiegame,
PavargÄ™ atsibundame.
Ir šaukiame per miegą,
- Gyvenimo pagunda !
Sapnuojame kas laumÄ—s, kas gyvatÄ—s.
Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką
PraradÄ™s …
Mes einam nematydami veidų,
IÅ¡ pykÄio mes nebeskiriam spalvų.
Neturim laiko niekam, -
Užtenka vien tik nevilÄiai …
Pasiimam sau viska, -
Kitam palikt nereikia !
Po viso šito stebimės,
Kodel sapnuojam klaikiai?
Pabuskim, na pabuskim pagaliau,
Juk reikia ir gyventi,
Ne vien tik egzistuoti.
PradÄ—sim skirti mes spalvas
Ir šypseną nors vieną dovanosim
Viens kitam,
O retsykiais ir aÅ¡arÄ… nubrauksim …
Gyvenkim ! Pakilkim iš tušcios, pilkos
KasdienybÄ—s …
Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim !
Sapnuose statykim svajonių pilis!
Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas,
Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko:
Tai ? MeilÄ— !