sveikinimai » Citatos

Citata #20

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:11:49 +0000

„… niekas nėra ydingas savo noru…“. (Platonas. Timajas. Kritijas. Vilnius: Aidai. 1995, 151 p.)

Citata #19

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:11:43 +0000

„… yra trys būdo bruožai, kurių reikia vengti: nedorumas, nesusivaldymas ir gyvuliškumas.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 185 p.)

Citata #18

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:11:17 +0000

„Kikek tai įmanoma, pasirinkime laisvus nuo geismų draugus. Mat ydos šliaužia ir peršoka į kiekvieną šalia esantį ir kenkia prisilietus.“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 69 p.)

Citata #17

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:11:12 +0000

„Ydinga visa, kas per daug.“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 73 p.)

Citata #16

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:09:50 +0000

“Per didelis nuolankumas slepia puikybę.” (Sudarytojas Juozas Macevičius. Tūkstantis Li. Senovės kinų išmintis. Vilnius: Gamta. 2005 – 23 p.)

Citata #15

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:09:48 +0000

„… lengvabūdiškumas, priešiškiausia atilsio yda.“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 81 p.)

Citata #14

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:09:17 +0000

„Puikybę lydi gėda, o išmintis eina su kukliaisiais.“ (Pat 11, 2) (Patarlių knyga. Šventasis Raštas. Vilnius: Katalikų pasaulis. 1999, 978 p.)

Citata #13

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:08:34 +0000

„Juk visų nemaloniausias yra tas, kuris po nuolankumu slepia savo puikybę.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 175 p.)

Citata #12

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:06:18 +0000

„Ką tie žmonės daro! Jie nevertina tų, kurie gyvena kartu su jais, o patys be galo stengiasi, kad būtų vertinami ainių, kurių niekada nematė ir nematys. Tai yra tas pat, kaip liūdėti dėl to, kad protėviai tavęs nešlovino.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 74 p.)

Citata #11

admin — Sat, 01 Nov 2008 19:06:15 +0000

„Manau, jog daugelis būtų pasiekę išmintį, jei nebūtų manę, kad jau yra pasiekę…“ (Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 57 p.)